Nuo represijų į Vilnių bėgantys rusai: šalyje tampa sunku kvėpuoti

Фото Правозащитный Центр «Мемориал»/ facebook.com

Į Vilnių nuo persekiojimo savo šalyje pasitraukę rusai neabejoja, kad Vakarų sankcijoms luošinant Rusijos ekonomiką ir vis labiau gniaužiantis Kremliaus represijų kumščiui, į Lietuvą, kaip ir į kitas Baltijos šalis, atvyks vis daugiau karui Ukrainoje nepritariančių tautiečių.

Lietuvos Migracijos departamentas teigia kol kas nepastebintis žymesnio atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos, kurie prašytų politinio prieglobsčio, augimo.

Vis dėlto BNS kalbinti Vilniuje besikuriantys Rusijos piliečiai sako, kad tai netrukus gali pasikeisti, nes šiuo metu jų šalyje tampa „sunku kvėpuoti“ dėl įvestos totalinės cenzūros, žmonės persekiojami vien už tai, jog drįsta viešai ištarti žodį „karas“.

Besiformuojanti naujoji diaspora toliau planuoja darbus iš Lietuvos ar kitų Vakarų valstybių ir tikisi išlaukti valdžios Rusijoje pasikeitimo. 

Paskutinis lašas – teisėsaugos kratos 

Žmogaus teisių centro „Memorial“ Politinių kalinių paramos programos vadovas, 53-ejų Sergejus Davidis, į Vilnių atvyko praėjusią savaitę, iškart po to, kai Rusijos tarnybos ėmėsi kratų šios garsiausios šalies žmogaus teisių gynimo organizacijos biuruose.

Tarptautinis „Memorial“ biuras jau buvo likviduotas teismų sprendimu pernai gruodžio pabaigoje, prokurorams apkaltinus centrą „terorizmo pateisinimu“. Pasak S. Davidžio, tokie kaltinimai buvo patiekti dėl to, jog centras gynė įvairių religinių bendruomenių teises.

Todėl buvo tik laiko klausimas, kada ir vietinis Žmogaus teisių centras „Memorial“ bei kiti padaliniai visiškai nebegalės vykdyti veiklos. S. Davidis sako, kad teisėsaugos kratos buvo „paskutinis lašas“ ir dėl to jis nusprendė persikelti į Vilnių.

„Šiuo metu daugybė žmonių palieka Rusiją, dėl to, kad jie nenori prisiimti atsakomybės už karą, o išsakyti savo nuomonę, paveikti Putino režimą yra ypatingai sunku, tie pasisakymai, deja, neįmanomi. Didelė dalis teisių gynimo ar žurnalistinės veiklos yra tiesiog neįmanoma ar uždrausta“, – BNS sakė S. Davidis.

Už žodį „karas“ gresia 15 metų kalėjimo

Jis patvirtino, kad bet kuris žmogus, viešai išsakantis nuomonę prieš karą Ukrainoje, taip pat ir socialiniuose tinkluose, šiuo metu Rusijoje sulaukia baudžiamojo persekiojimo, už tai gresia 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Represijų galima sulaukti vien paminėjus žodį „karas“, nes tai nesutampa su valdžios propaguojama sąvoka „specialioji karinė operacija“.

„Mūsų veikla kol kas dar nėra uždrausta, bet mes sutarėme, kad situacija klostosi taip, jog visiškai efektyviai Rusijoje veikti šiuo metu nebegalime, todėl teisingas ir protingas sprendimas būtų perkelti ją svetur“, – pabrėžė jis.

„Memorial“ atstovas tvirtina, kad žmogaus teisių centras Rusijoje bus „neišvengiamai“ uždarytas ir likviduotas dar kovą.

Jis sako save laikantis politiniu pabėgėliu, kadangi iki paskutinės akimirkos neturėjo planų išvykti iš Rusijos ir padarė tai tik pajutus grėsmę tolesnei veiklai.

S. Davidis tvirtino, kad pernai gegužę jau buvo sulaikytas dešimčiai parų tik už tai, jog socialiniuose tinkluose pasidalino kvietimu atvykti į nesankcionuotą mitingą, o už panašias iniciatyvas ar dalyvavimą mitinguose šiuo metu jau būtų areštuotas arba gautų 250 tūkst. rublių (apie 2 tūkst. eurų) ar didesnę baudą. 

Bėgo nuo persekiojimo

60-metė Ana Stepanova, pilietinė aktyvistė, dirbusi su opozicine partija „Parnas“, o 2017-aisiais vadovavusi Aleksejaus Navalno rinkiminiam štabui Žemutiniame Naugarde, už kelių šimtų kilometrų į Rytus nuo sostinės Maskvos, pastaruoju metu gyveno Sankt Peterburge. 

Ji sako pasitraukusi į Vilnių dar iki Rusijos karo Ukrainoje, gruodžio pradžioje, dėl politinių priežasčių, nes pasijuto persekiojama.

A. Stepanova tarpininkaujant nevyriausybinėms organizacijoms gavo vizą metams, ji tvirtina, jog iš Rusijos būtų išvykusi bet kuriuo atveju, tik prasidėjus karui.

„Jei dabar dar būčiau Rusijoje, būčiau tikrai išvažiavusi, nes karas man nepriimtinas“, – BNS sakė moteris, pridūrusi, kad karo nepalaiko absoliuti dauguma jos artimųjų ir draugų.

Anot A. Stepanovos, net ir šiame mieste, kurio gubernatorius paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį buvo dabar jau nužudytas opozicionierius Borisas Nemcovas, šiuo metu vyksta protestai prieš karą Ukrainoje, nors žmonės žino, kad „juos pasodins“.

Tarp asmenų, kuriems čia iškeltos baudžiamosios bylos, pasak A. Stepanovos, yra ir žymių žurnalistų.

Tikisi daugiau bėglių  

A. Stepanova sako palaikanti ryšius ir su kitais opozicionieriais Vilniuje ir matanti daugybės rusų pastangas išvykti iš šalies, tačiau dalis norinčiųjų tai padaryti susidūrė su sunkumais dėl neišduodamų vizų, taip pat nutrauktų skrydžių iš Rusijos.

Jie, pasak pašnekovės, bando pasiekti Lietuvą, pavyzdžiui, per Sakartvelą, į kurį prasidėjus karui Ukrainoje taip pat jau pasitraukė dešimtys tūkstančių rusų. Vis dėlto problemų, jos teigimu, dėl Vakarų įvestų sankcijų kyla net ir norint įsigyti lėktuvų bilietus.

„Girdėjau Rusijos transporto ministro frazę apie tai, kad jis leis išvykti automobiliais iš Rusijos. Manau, kad srautas į Baltijos valstybes bus, ypač iš Sankt Peterburgo, iš gretimų miestų. Nes kvėpuoti ten nėra kuo, tapo sunku kvėpuoti“, – kalbėjo A. Stepanova.

„Tai beviltiška, nes žmonės nenori gyventi baimėje, o be baimės išeiti į aikštę taip pat nepavyks. Mes juk negalime kasdien versti žmones patirti baimę, teisingai? Stresas žmones žaloja moraliai. Todėl manau, kad žmonės važiuos, nes realizuoti savęs ten nebėra galimybių“, – tvirtino ji.

Renkasi lengvesnius kelius Kaukaze

Klausiamas, kiek jo paties rato žmonių norėtų pasitraukti į tą patį Vilnių, S. Davidis teigė, kad daugelis renkasi paprastesnį kelią bėgti į Sakartvelą, Armėniją, kadangi šiose šalyse jiems nereikia vizų.

Be to, į jas, priešingai nei į ES valstybes, čia toliau vykdomi skrydžiai.

„Bet tie, kurie turi tokias galimybes, kurie turi vizą, žinoma, keliauja ir į Baltijos valstybes. Daugybė meta viską, išvažiuoja ne dėl to, kad, kaip mes, galėtų tęsti darbą, bet dėl to, kad jie negali likti šalyje, psichologiškai negali tik bijoti. Ir tai suprantama“, – kalbėjo opozicionierius.

Jis pats sako toliau tęsiantis darbą siekiant atkreipti pasaulio dėmesį į politinius kalinius Rusijoje, ypač kai jų skaičius pastaruoju metu išaugo karo Ukrainoje kontekste.

Dalis komandos, „Memorial“ atstovo teigimu, toliau dirbs iš Rusijos ar kitų valstybių, nuotoliu.

Nemato gerų ėjimų Putinui

S. Davidis pabrėžė, kad jo ir kitų rusų patiriamų problemų neįmanoma sulyginti matant „tas nelaimes, kurias Putinas atnešė Ukrainos tautai“.

Tačiau, jo nuomone, Rusijos prezidentas „fantastiškai pervertino savo galimybes“, todėl siekiant persilaužimo Ukrainos kare, Vakarai turėtų suteikti dar daugiau pagalbos šiai valstybei.

„Pats faktas, kad Putinas pradėjo šį karą, kalba apie tai, kad jis yra tiek atskirtas nuo sveiko proto, kurio turi kiekvienas normalus žmogus, kad labai sudėtinga vertinti (…), ką jis nuspręs – gero ėjimo jam nėra, jis veikiausiai mano, kad negali sau leisti atsitraukti, bet tuo pat metu negali ir laimėti, ir tai  – dramatiška situacija“, – kalbėjo S. Davidis.

„Mes tik galime didžiuotis Ukrainos tautos, ukrainiečių karių tvirtybe, kurie sustabdė agresiją ir neleido realizuotis blickrygo scenarijui“, – pridūrė jis.

Rusijos teisėsaugai kasdien sulaikant šimtus prieš karą protestuojančių žmonių, S. Davidis skeptiškai vertina galimybes, kad į mitingus išeis didesnės minios.

Anot S. Davidžio, didelis ratas jo paties artimųjų, draugų, pažįstamų yra „kategoriškai prieš karą“, ir daugelis eina į protestus, bet jie yra „veikiau moralinė, o ne politinė veikla“ ir situacijos nepakeis.

Masinių protestų nesitiki

„Keli tūkstančiai protestuotojų negali supurtyti šimtų tūkstančių Rusijos kareivių, policijos, drakoniškų įstatymų. Tiksliai sunku pasakyti, bet manau, kad 20-30 proc. žmonių – prieš karą. Bet visuomenės sąmonės logika veikia taip, jog net ir kai kurie nepatenkinti situacija, suprantantys, kad tai yra neteisinga – jiems patogiau apie tai negalvoti (…), jie daugiau mažiau renkasi palaikyti valdžią, kadangi tai saugiau“, – kalbėjo jis.

Griežtos Vakarų sankcijos, S. Davidžio nuomone, smarkiai pablogins eilinių rusų materialinę padėtį, sumažins valdžios reitingus, paveiks bendras visuomenės nuotaikas, galiausiai, pavyzdžiui, medicininės technikos, medikamentų trūkumas sukels „neigiamų humanitarinių pasekmių ligoniams, vaikams“. Tačiau protestai, greičiausiai, išliks tik nebylūs, nes sistema „neleidžia žmonėms išeiti į gatves“.

Didesnių akcijų jis taip pat nesitiki, kadangi informaciją apie bet kokį protestą valdžia griežtai cenzūruoja.

„Tikėtis, kad žmonės pakils ir išvys Putiną, šioje situacijoje tikėtis neverta dėl mano minėtų priežasčių: gerai koordinuota, stabili, visus resursus monopolizavusi diktatūra tokiu būdu negali būti nustumta, kokiais nors įšėjimais į gatves „iš apačių“ – deja, ne“, – kalbėjo žmogaus teisių gynėjas.

„Bet savaime šis nepasitenkinimas, tegu ir kurčias, tegu ir ne karu, bet blogėjant situacijai, valdžiai laikantis beprotybės kurso, taps faktoriumi, kuris turės įtakos kai kuriems elito atstovams“, – vylėsi jis.

Jo nuomone, situacija galėtų pasikeisti kilus nesutarimams artimiausiame V. Putino rate, galbūt atsiradus abejonėms dėl lojalumo jėgos struktūrose.

Tiki Ukrainos stiprybe

Savo ruožtu A. Stepanova sako tikinti, kad Ukraina atras jėgų „pereiti į kontrataką“, nors jos ir „nėra begalinės“.

Ji tikisi, kad Vakarai užtikrins šaliai nuolatinę pagalbą, nesvarbu, kaip įvykiai bepasisuktų.

Anot opozicionierės, vienintelis likęs nepropagandinis informacinis langas Rusijoje yra internetas, tačiau įvestiems socialinių tinklų ir nepriklasomos žiniasklaidos ribojimams apeiti reikia tam tikrų žinių.

Tuo metu daugybė žmonių tiki tik oficialia iškreipta Kremliaus įvykių versija, sakė ji.

„Yra žmonių, kurie tiek buvo traiškomi režimo daugybę metų, kad žiūrėti tiesai į akis jie moraliai negali, bijo, ir, greičiausiai, yra persmelkti šio marazmo, kurį rodo valstybinė televizija“, – kalbėjo A. Stepanova.

„Kas nori, gali gauti informaciją, bet kas nenori, žiūri valstybinę propagandinę televiziją, kuri juos tiesiog verčia zombiais“, – teigė ji.

Įžvelgia Rusijos skilimo grėsmes

A. Stepanova tiki ekspertų prognozėmis, kad nors produktų kainos išaugo, daugumai rusų prisipirkus atsargų, realiai jie sankcijas pajus maždaug po dviejų mėnesių.

Ji sako, jog daugelis rusų dar nuo sovietmečio tiesiog priprato gyventi nepritekliuje, bet krizė labiausiai turėtų smogti senjorams, kurie gauna mažiau nei 100 eurų pensijas.

A. Stepanovos nuomone, ilgainiui ekonominiai sunkumai gali lemti kai kurių Rusijos sričių norą tapti savarankiškomis.

„Grėsmę matau net ne dėl galimos ekonominės-humanitarinės krizės, kyla šalies griūties grėsmė. Man atrodo, ir Putinas tai supranta, jei jis pasirodys silpnas, o juo juk tiki, Sibire gali paskelbti savo nepriklausomybę, dar kur nors. Manau, kad šalies griūtis yra labai tikėtina. Man to nesinorėtų, bet imperija nėra šių laikų valstybinė santvarka. Tai yra praėjusio gyvenimo santvarka“, – kalbėjo ji.

A. Stepanova sako dar svarstanti, kuo užsiims artimiausiu metu, tačiau žino, jog kol kas liks Vilniuje – ji į Rusiją artimiausiu metu grįžti neplanuoja ir laukia atvykstančio savo vyro.

„Kai pasikeis režimas, pirmas dalykas, ką padarysiu, tai grįšiu ten. Nes, manau, mano žinios pravers“, – tvirtino moteris.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.