Premjerė ragina Briuselį „technines derybas“ su Minsku koordinuoti su ES šalimis regione

Фото lrv.lt

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Europos Komisijos techninės derybos su Minsko atstovais sprendžiant migrantų krizę turi būti koordinuojamos su tomis šalimis, kurios yra priešakinėse linijose.

„Dabar į savo rankas techninius pokalbius su Minsko atstovais perėmė Europos Komisija ir (ES) Išorės veiksmų tarnyba. Mums labai svarbu, kad bet kokie pokalbiai būtų koordinuojami su tomis šalimis, kurios yra hibridinės atakos priešakinėse linijose – tai yra ir su Lietuva, ir su Lenkija, ir su Latvija, ir kad nebūtų priimami tokie sprendimai, kurie neleis išspręsti situacijos iš esmės“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moravieckiu) sekmadienį sakė I. Šimonytė.

Europos Komisija šią savaitę patvirtino surengsianti „technines derybas“ su Baltarusija, kaip galėtų būti repatrijuoti migrantai, besistengiantys patekti į Bendrijos teritoriją per Lenkijos sieną.

Apie šias derybas paskelbta po dviejų Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

I. Šimonytė pabrėžė, kad situacija Lenkijos pasienyje su Baltarusija yra A. Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai atšaukti sankcijas, pripažinti jo legitimumą, o tam pasiekti žmonės toliau naudojami kaip priemonės.

Pasak ministrės pirmininkės, todėl būtina ir toliau didinti spaudimą Minskui.

„Reikia neapsigauti ir nepasiduoti propagandos bandomam piešti kažkokiam neva dvišalių diskusijų ar dvišalių nesutarimų tarp Lenkijos ir Baltarusijos vaizdui, nes kaip ir tada, kai visa tai prasidėjo ir didžiausią įtampą teko atlaikyti Lietuvos Respublikai, vasarą, (…) taip ir dabar ta situacija yra šiek tiek pakitusi bet pati esmė nesikečia. Tai yra Lukašenkos režimo spaudimas Europos Sąjungai“, – kalbėjo premjerė. 

„Tas spaudimas turi užtikrinti tiek, kad šita hibridinė ataka liautųsi, tiek, kad būtų išspręsta humanitarinė krizė, kuri yra Baltarusijoje ir ten turėtų būti sprendžiama. O taip pat, kad būtų įvykdyti tie reikalavimai, kuriuos Europos Sąjunga kėlė nuo pat pradžių, nuo 2020 rugpjūčio ir suklastotų, pavogtų rinkimų. Bet kokiai diskusijai prasidėti, privalo būti paleisti politiniai kaliniai ir organizuoti demokratiniai rinkimai“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė kalbėjo, jog situacija per pastarąsias keletą savaičių ES pasienyje su Baltarusija pasidarė dar labiau įtempta.

„Saugumo iššūkiai mūsų regionui yra bendri ir todėl labai svarbu, kad tuos saugumo iššūkius mes bendrai ir atlieptume“, – teigė Vyriausybės vadovė.

I. Šimonytė taip pat pareiškė solidarumą su Lenkija, kuriai šiuo metu, anot jos, tenka didžiausias Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos krūvis.

„Tik pradžia“

Tūkstančiai migrantų pastaraisiais mėnesiais bando patekti į ES nares Lenkiją, Lietuvą ir Latviją per Baltarusijos sieną. Lapkritį įtampa pasienyje smarkiai išaugo, ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų.

Prieš išvykdamas į Lietuvą M. Morawieckis krizę pavadino didžiausiu bandymu destabilizuoti Europą nuo Šaltojo karo pabaigos.

Lenkijos premjeras spaudos konferencijoje Vilniuje teigė, kad dabartinė situacija, tikėtina, yra ilgesnės krizės pradžia.

„Tai yra tik pradžia. Tai tikriausiai tik pradžia ilgesnės krizės, kurią iššaukia Lukašenkos režimas, režisavo ją tikriausiai bendradarbiaujant su Kremliumi“, – sakė M. Morawieckis. 

„Per pastaruosius mėnesius Baltarusija stiprina savo veiksmus prieš ES ir verta suvokti, kad tai nėra konfliktas tik su Lenkija ar dirbtinis konfliktas su Lietuva – tai bandymas pažeisti NATO ir ES rytinę sieną“, – pridūrė jis. 

M. Morawieckis teigė, jog akivaizdu, kad veiksmai pasienyje yra režisuojami A. Lukašenkos. Jis taip pat kalbėjo, kad kitai migracijos bangai gali būti bandymų pasinaudoti ir Afganistano krize.

Anot jo, Lenkija yra pasirengusi bet kuriuo metu padėti migrantams su maistu ar medicinos priemonėmis, tačiau to padaryti jiems neleidžiama. 

„Mes esame pasirengę bet kuriuo momentu, bet kokiu maisto ar medicinos priemonių kiekiu padėti, tačiau mūsų neprileidžia prie tokios pagalbos ir tegu mūsų sąjungininkai iš Vakarų tai išgirsta, kad jie nepatektu į Rusijos ar Baltarusijos propagandos spąstus“, – sakė Lenkijos premjeras.

Briuselis ir Lietuvos Vyriausybė kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tokius veiksmus hibridine agresija keršijant už ankstesnes Bloko sankcijas Baltarusijai dėl represijų prieš opoziciją po pernai įvykusių prezidento rinkimų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.