Prevenciniai žvalgybos pokalbiai palengvintų kaltės įrodinėjimą

Žvalgybos prevenciniai pokalbiai, kuriuos siūlo įteisinti prezidentas Gitanas Nausėda, turėtų palengvinti kaltės įrodinėjimą teisme, sako šalies vadovo patarėjas.

Prezidento nacionalinio saugumo grupėje dirbantis buvęs VSD pareigūnas Ainis Razma teigia, kad šiuo metu nereglamentuojamus pokalbius gali būti sudėtinga pripažinti įrodymais teisme, nes teisinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali juos neigti. 

„Yra tam tikro teisinio įpareigojimo dalykas: jei su jumis susitiksiu ir aš, kaip žvalgybos pareigūnas, gerdamas kavą, pasakysiu, kad jums kyla pavojus, jūs sakysite ačiū, ir tęsite kontaktus toliau (…), tardytojui arba teismui jūs galite pasakyti, kad nebuvote perspėtas, nes nėra jokių įrodymų“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento patarėjas.

„Kai yra prevencinis pokalbis, žmogui išdėstoma jo situacija, jis yra supažindinamas, informuojamas, ir jis turėtų pasirašyti. Tai fiksuojama, kad jis supažindintas, atsiranda tam tikra prievolė, fiksuojamas pats faktas“, – pridūrė jis. 

G. Nausėdos inicijuotose pataisose numatyta, kad asmuo galėtų būti kviečiamas į prevencinį pokalbį turint duomenų, kad jis „gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

A. Razma tikino, kad šios nuostatos būtų taikomos siekiant įspėti asmenis apie priešišką žvalgybą. Kritikai teigia, kad įstatymo formuluotė yra pernelyg abstrakti ir gali būti interpretuojama plačiai. 

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.