Фото BFL/Андрюс Уфартас
Vienas iš premjero siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą, sako Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
„Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje. Mokykla yra ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, tėvai, yra ir privalomasis, ir neformalus ugdymas, įvairiausi užsiėmimai. Tad man būtų sunku įsivaizduoti, kad mokyklos, ugdymo įstaigos būtų atiduotos valstybei“, – pirmadienį BNS sakė R. Žakaitienė.
Ji mano, kad alternatyva, siūlanti svarstyti galimybę perduoti dotacijų administravimą savivaldybėms, „būtų patraukli“ ir leistų efektyviai spręsti ugdymo kokybės problemas bei atsisakyti neefektyviai veikiančių ugdymo įstaigų.
„Jei ta suma savivaldybė galėtų lengviau disponuoti ir naudoti ne vien ugdymo, bet ir švietimo reikmėms, iš tų uždarytų mažų mokyklų galėtų pavėžėjimą užtikrinti ne vieną ar du, bet ir keturis–penkis kartus, turėti įvairaus dydžio automobilius, manau, spręstųsi ir ugdymo kokybės klausimai“, – sakė R. Žakaitienė.
Anot jos, savarankiškai administruojamos lėšos leistų užtikrinti ir didesnius mokytojų atlyginimus, mokėti jiems priedus, o tai savo ruožtu padėtų pasikviesti stipresnių specialistų.
„Šis variantas tikrai priimtinesnis“, – tikino Savivaldybių asociacijos direktorė.
Premjeras Saulius Skvernelis partijoms susitarimu siūlo įtvirtinti, jog iki 2022-ųjų mokyklose būtų atsisakyta jungtinių klasių, kur mokosi skirtingų klasių moksleiviai, valstybė taip pat galėtų taikyti intervencines priemones silpniausioms mokykloms. Taip pat būtų įtvirtintas siekis, kad 2030 metais švietimo sistemos finansavimas sudarytų 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
