Seimas priėmė 2023 metų biudžetą

Nuotrauka BNS/ Žygimantas Gedvila

Seimas po kelias valandas trukusių  svarstymų antradienį priėmė 2023 metų valstybės biudžetą. Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš 43 buvo, o 6 susilaikė.  

Opozicinių frakcijų parlamentarai balsavime nedalyvavo arba balsavo prieš bei susilaikė. Už balsavo visi konservatoriai (50) ir liberalai (12) bei 9 Laisvės frakcijos nariai, o du nedalyvavo balsavime. 

Premjerė Ingrida Šimonytė po balsavimo padėkojo balsavusiems už biudžetą ir „kad opozicija netraukė kortelių“.  

Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktintasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.  

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtino, kad atsižvelgiant į geopolitines grėsmes ir išaugusias kainas šis biudžetas padės žmonėms suvaldyti išlaidas.  

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu,„ir saulė turi dėmių, ir šis biudžetas turi trūkumų“, tačiau, pasak jo, jis atliepia visuomenės poreikius. Parlamentaro teigimu, valstybės skola yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad vertinant makroekonominiu požiūriu biudžetas yra geras.  

„Valstybės požiūriu tai geras ir tinkamas biudžetas“, – teigė jis prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto.  

Pasak jo, biudžeto deficitas taip pat neperžengia psichologiškai svarbios 5 proc. ribos, o savivaldybių pajamos peržengia 5 mlrd. eurų ribą. E. Gentvilas džiaugėsi, kad biudžete nenumatyta naujų mokesčių, kiti nedidinami. 

Laisvės frakcijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad biudžeto priemonėmis švelninamas energijos kainų šuolis ir gyventojams, ir verslui: „Žalioji ekonomika yra šio biudžeto absoliutus prioritetas“. 

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Mitalas biudžetą pavadino „adekvačiu“. 

„Kiekvieno biudžeto priėmimas turi atitikti kažkokius trilerio bruožus, bet ne tiek daug jų čia ir tėra, nes nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymo viešumoje akimirkų ir valdantieji, ir opozicija iš esmės sutiko, kad jis yra adekvatus. Kiek mes galime padaryti šiais laikais, kai kitų metų ekonomikos padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek ir padarome ir padarome nemažai“, – teigė jis. 

2023 metų valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. BVP tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršys suplanuoto rodiklio.

Valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje turėtų sudaryti 43 proc. BVP – beveik dviem punktais mažiau negu skola buvo planuojama šiemet (44,8 proc.).

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams. 

Dėl PVM lengvatų biudžeto pajamos, palyginti su paskutiniu projektu, mažėja 60 mln. eurų iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liko tokios pat – 18,629 mlrd. eurų, o deficitas auga taip pat 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų.  

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų, iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Elektros ir dujų kainų kompensacijoms gyventojams ir verslui, investicijoms į atsinaujinančią energetiką numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.  

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован. Обязательные поля помечены *