Siūloma keisti gyventojų skiriamos paramos, pervedant iki 1,2 proc. pajamų mokesčio (GPM), tvarką – iš paramos gavėjų sąrašo būtų eliminuojamos biudžetinės įstaigos, pavyzdžiui, vaikų darželiai, mokyklos, bibliotekos, gydymo įstaigos.
Siūloma nuo 2022 metų leisti dalį sumokėto GPM skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms.
Seimas antradienį priėmė svarstyti tokias Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 8, o susilaikė 38. Toliau pataisų Seimas imsis gegužės 11-ąją, gavęs Biudžeto ir finansų bei Audito komitetų išvadas.
Pataisos iniciatorius Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas sako, kad nevyriausybinis sektorius nuo koronaviruso krizės yra labiausiai nukentėjęs, o biudžetiniam finansavimas nesutrikęs.
„Biudžetinės įstaigos finansuojamos iš miesto ar valstybės biudžeto, o nevyriausybinis sektorius pastaruoju metui negauna deramo dėmesio. Tuo tarpu ir verslas gauna subsidijas, lengvatas, savivaldybės įmonės ir biudžetinių įstaigų darbuotojai gauna darbo užmokestį“, – BNS tvirtino parlamentaras.
Tačiau A. Bagdonas pabrėžė, kad biudžetinėms įstaigoms nebus draudžiama paramą ir labdarą gauti kitais būdais.
„Tėvai gal norės kaip nors paremti, padovanoti, pavyzdžiui, kamuolių“, – teigė jis.
Už 2019 metus 10,2 tūkst. eurų paramos gavusios Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos direktorė Daiva Pilukienė apgailestavo, kad neteks papildomo finansavimo.
„Ta parama yra labai svarbi. Pernai kapitaliai už tuos pinigus susiremontavome mokyklos biblioteką, įsigijome pusę reikalingų baldų. Už 2020 metų lėšas įsigysime antrą pusę baldų“, – BNS teigė ji.
Ji be kita ko pastebėjo, kad parama yra ne tik papildoma finansinė injekcija, bet ir bendruomeniškumo apraiška.
„Tėvai žino, kad skiria lėšas, kai galėdavo ateiti, jie matydavo, kur jų pinigėliai investuojami, kad mokykla gražėja. Ir vaikams svarbu – keičiasi aplinka“, – kalbėjo D. Pilukienė.
Vienos didžiausių šalies mokyklų – Gargždų „Minijos“ progimnazijos direktorius Julius Gindulis BNS teigė, kad per GPM surenka daug lėšų, nes mokykla ugdo virš 1,1 tūkst. mokinių.
Pasak jo, iš savivaldybės ir valstybės gaunamo finansavimo neužtenka, o papildomai susirinktas lėšas mokla perka kanceliarinių prekių.
„Mokytojai turtina savo kabinetus, perka mokymo priemones, įsigijome drabužines mokiniams“, – teigė jis.
Valstybinė mokesčių inspekcija BNS nurodė, kad 2020 metais daugiausiai paramos tarp biudžetinių įstaigų gavo Lietuvos kariuomenė (virš 60,8 tūkst. eurų), „Minijos“ progimnazija (19 tūkst. eurų), Kauno Aleksandro Puškino gimnazija (18,2 tūkst. eurų). Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija (15,7 tūkst. eurų), Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai-pagalbos centras „Šeimos slėnis“ (15,3 tūkst. eurų), Nacionalinis vėžio institutas (apie 14 tūkst. eurų).
2020 metais 2388 biudžetinėms įstaigos gavo 3,283 mln. eurų paramos, o 14890 įstaigų iš nevyrausybinio sektoriaus – 12,7 mln. eurų.
Dabar paramos gavėjais gali būti labdaros ir paramos fondai, biudžetinės arba viešosios įstaigos, asociacijos, religinės bendruomenės, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyriai, meno kūrėjo ar paramos statuso turėtojai, ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, išskyrus politines partijas.