Opozicinių frakcijų parlamentarai kelia klausimą, ar teisinga skirti didesnį finansavimą tvarkyti tautinių mažumų gausiai gyvenamų savivaldybių kelius.
Susisiekimo ministras teigia palaikantis šią 2015 metais Vyriausybės patvirtintą nuostatą, tačiau priduria, kad tai — pirmiausia politinio apsisprendimo klausimas ir jį turi spręsti Vyriausybė.
„Man tikrai sudėtinga suvokti, kodėl gali būti toks prioritetas, kaip gausiai tautinių mažumų gyvenama vietovė. (…) Kai pasižiūri, po tuo slypi Lenkų rinkimų akcijos politinių interesų realizavimas, kai prisidengiant kažkokia bendresne nuostata, (…) vis dėlto pagrindinis rūpestis ir interesas yra Vilniaus ir Trakų rajonai, kur skiriama, kaip matome, didelė dalis nevengiant net viršyti normų“, – trečiadienį po neeilinio Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio žurnalistams sakė konservatorius Jurgis Razma.
Komitetas jo iniciatyva svarstė rezonansą sukėlusio Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo lėšų skyrimo aplinkybes.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sulaukęs kritikos dėl galbūt neskaidraus lėšų skirstymo. Tačiau jis pats pabrėžia, kad lėšos paskirstytos savivaldybėms pagal įstatymus, be to, vadovaujantis lygiai tais pačiais principais kaip ir anksčiau.
„Tautinės mažumos negali būti prioritetas. Kas čia per cirkas pas mus Lietuvoje su tautinėmis mažumomis? Nustokime vieną kartą tyčiotis ir skirstyti kažkokius žmones aukščiau nei kiti. (…) Kodėl Klaipėdos savivaldybė (nepriskiriama prie tautinių mažumų gausiai gyvenamų)? Kiek ten rusakalbių gyvena?“ – posėdyje svarstė Mišrios Seimo narių grupės narys „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.
Jis ragino ministrą parengti įstatymų pataisas ir jose numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus neišskiriant kai kurių savivaldybių.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras J. Narkevičius teigė manąs, kad papildomo finansavimo tautinių mažumų savivaldybėms reikia.
„Mano nuomone, atsižvelgti į šitą niuansą vertėtų. Todėl, kad šitie rajonai, kur gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, nepakankamai finansuojami. Jei pažiūrėsime Šalčininkų, Ignalinos, kitus rajonus, ta maža atskira eilutė sudaro galimybę savivaldybėms atkreipti dėmesį į jas“, – kalbėjo J. Narkevičius.
Tuometinio premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė 2015 metais patvirtino protokolą, be kita ko, numatantį, kad tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms gali būti skiriama „preliminariai 10 procentų“ papildomai lėšų keliams tvarkyti.
Tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms priskiriamos šešios – Vilniaus rajono, Trakų rajono, Šalčininkų rajono, Švenčionių, Visagino, Ignalinos rajonų. Joms visoms šių metų gegužę iš rezervo buvo atseikėta po 10 proc. didesnį finansavimą.
Kaip anksčiau rašė BNS, šiais metais dviems iš šešių savivaldybių – Vilniaus rajono ir Trakų rajono – pagal šią dešimties procentų nuostatą papildomų lėšų skirta du kartus, t. y. gerokai viršijant dešimties procentų ribą.
Susisiekimo ministerija informavo BNS, kad keliams tvarkyti „Vilniaus rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 17,6 proc. nuo skaičiuojamųjų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, Trakų rajono savivaldybei tautinėms mažumoms papildomai buvo skirta 21,3 proc. nuo skaičiuojamųjų KPPP lėšų“.
Ministerija informavo, kad dviem rajonams — Vilniaus ir Trakų – skirta daugiau papildomų lėšų, nes kitos gausiai tautinių mažumų gyvenamos savivaldybės neprašė. Tačiau tuo pačiu ministerija pripažino, kad kitos savivaldybės nebuvo informuotos, jog „gali prašyti papildomų lėšų“.
