Valiutų keitėjai: rublių ir grivinų paklausa Lietuvoje didelė, bet pasiūla menka

Фото BNS/Жигимантаса Гядвилы

Lietuvos valiutų keitykloms trūksta rusiškų rublių bei ukrainietiškų grivinų, o abiejų valiutų paklausa yra milžiniška, sako šių įstaigų savininkai. Per pastaruosius kelerius metus jie pastebi rinkos traukimąsi – mažėja pinigų keitimo paslaugų poreikis.   

„Rinka tiek besitraukianti, tiek labai smarkiai atakuojama, kad būtų kuo mažiau grynųjų pinigų, jų keitimo operacijų. Bankai pablogino iš mūsų supirkimo kainas – sumažino maržą“, – BNS sakė Radviliškyje, Panevėžyje ir Šiauliuose veikiančių keityklų bendrasavininkis ir vadovas Povilas Linkevičius.

Klaipėdoje ir Vilniuje, o sezono metu – ir Palangoje keityklas valdančios įmonės „Storas voras“ savininkas Tomas Matulis taip pat sako, kad mažėja paslaugos poreikis.   

„Tendencija tokia, kad mažėja paslaugos reikalingumas. Jau atostogauti atvykstantys emigrantai dalį pinigų atsiveža kortelėse, nebe grynaisiais“, – sakė jis.  

Anot T. Matulio, iki koronaviruso pandemijos rinkos mažėjimas buvo nuoseklus, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus jo keityklų pajamos menko maždaug po 5-10 procentų.

Tačiau per tą laikotarpį valdžiai priėmus sprendimus riboti atsiskaitymus grynaisiais, bankams spaudžiant neturėti grynųjų, juntamas dar didesnis krytis. Prie to, T. Matulio teigimu, prisidėjo ir Rusijos invazija Ukrainoje – sutriko prekyba rubliais ir grivinomis. 

Keityklų savininkai pripažįsta, kad jų pajamos aptirpo ir dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos. 

„Daug žmonės keisdavo grynuosius svarus. Dabar kreivė žemyn eina“, – BNS tikino trijų „Valiuta24“ keityklų savininkas Mindaugas Ryckis. 

Pasak P. Linkevičiaus, emigrantai svarus keičia Anglijoje, nors už tai sumoka daugiau negu Lietuvoje.  

„Prasidėjus karui ir dėl įvairių ekonominių priežasčių, pavyzdžiui, išaugusių energetikos kainų, dolerio kursas pasiekė paritetą su euru. Tai stebimas didelis šuolis dolerio supirkimo. Svarų ir dolerių labiau ieškoma Vilniuje, o Skandinavijos šalių valiutos – Kaune“, – teigė M. Ryckis.    

Rusiškos valiutos trūsta, auga grivinų poreikis 

„Lietuvoje yra trūkumas rusiškos, ukrainietiškos, šiek tiek baltarusiškos valiutos grynais. Yra deficitas. Labai daug yra norinčių įsigyti, bet rublių fiziškai nėra kur gauti. Kas pas mus patenka, ką gauname, tai ir parduodame, galimybės užsisakyti iš bankų nėra, nes bankai neprekiauja šia valiuta“, – BNS teigė „Valiuta24“ savininkas M. Ryckis. 

„Nėra, kad kas atneštų didelį kiekį, – atneša pavieniai žmonės: gal turi užsilikusių, gal vairuotojai dirbantys prasprūsta, pravažiuoja iš tolimųjų reisų“, – tvirtino jis. 

Anot jo, trijose keityklose tik maždaug iki 20 žmonių teiraujasi rusiškų rublių, o prieš mėnesį pusšimčio skambučių sulaukdavo, nekalbant apie užeinančius į keityklas.  

„Dabar šiek tiek rusiškų rublių paklausa aprimo, bet prieš mėnesį telefonai nuo skambučių iki mėlynumo kaito. Norėjo ir už labai daug eurais pirkti, ir įmonių buvo, bet tų norų negalėjome išpildyti. Ir už 20 tūkst. eurų buvo prašymų. Negalėjome išsiaiškinti, ar fizinis, ar juridinis asmuo, nes iki galo sandoris neįvyko“, – sakė kelių keityklų Vilniuje ir Kaune savininkas.  

Lietuvoje 14 keityklų valdančios įmonės „Konversita“ direktorius Vaidas Juška sako, kad rubliai keičiami tik privatiems žmonėms, verslui nebelieka, nes jam reikia didesnių sumų.     

„Įvairiai prašo – ir 100 tūkst. rublių, ir 300 tūkst., ir 5 mln.“, – BNS tvirtino įmonės vadovas. 

Tuo metu Ukrainos grivinų poreikis taip pat didžiulis – jį skatina iš Lietuvos išvykstantys Ukrainos gyventojai – kai kurie buvo įsidarbinę ir nori eurus išsikeisti į ukrainietišką valiutą. 

„Nesuperkame tiek, koks yra poreikis. Pavieniai žmonės kažkiek parduoda ir tą pačią dieną jas kiti nuperka, nieko nelieka“, – aiškino M. Ryckis. 

Jis mano, kad savos valiutos ieško ne tik išvažiuojantys ukrainiečių pabėgėliai, bet ir verslas. 

„Verslai toliau veikia. Šiaip mes parduodame gerokai aukštesniu kursu negu rinkos kursas, tai turbūt kiti dėl to verslai susigundo. (…) Jie kažkokį procentą, apie 20 proc. susitaupo ir jie atvažiuoja nusipirkti pas mus. Mes priversti tą kursą pakelti, parduoti geriau nei rinkos kursas, nes kitaip iš mūsų jų nepirktų“, – teigė verslininkas.    

Bevizis režimas paaugino baltarusiškų rublių paklausą  

M. Ryckio teigimu, baltarusiškų rublių paklausa ūgtelėjo, kai Baltarusija nuo pavasario įvedė bevizį režimą taip skatinant žmones keliauti į Baltarusiją: „Tų baltarusiškų pinigų perka, bet sumos, sakyčiau, tokios turistinės, įsigyja už porą šimtų eurų“.     

„Turime patenkintą poreikį, bet daugiau parduodame negu superkame. Rezervas po truputį senka. Kad klientai daug atneštų, nėra“, – tvirtino M. Ryckis. 

Lietuvos bankas (LB) nurodė, kad valiutos keityklų veiklą prižiūri pinigų plovimo ir teroristų prevencijos aspektu.

„Pandemijos metu buvo pastebimas bendras valiutos keitimo grynaisiais pinigais sumažėjimas, šiais metais stebimas tam tikras atsigavimas. 2022 metų pirmąjį pusmetį Rusijos karo prieš Ukrainą įtaka valiutos keitimo paslaugų teikimui dar analizuojama“, – BNS teigė centrinis bankas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 įmonė, turinti valiutos keityklas. Šią pslaugą gali teikti ir kitos finansų įstaigos. 

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.