Augant nerimui dėl vaikų būklės, grįžimas į mokyklas primena Rugsėjo 1-ąją

Nuotrauka smm.lt

Dar kelioms mokykloms pirmadienį atvėrus duris pradinukams, grįžimas į klases primena Rugsėjo 1-ąją, o tėvai sako jaučiantys didelį palengvėjimą, nors jį ir temdo nerimas dėl galimos trečiosios koronaviruso bangos.

Ekspertai perspėja, kad užsitęsęs nuotolinis mokymas labai pablogino vaikų psichologinę ir fizinę būklę – daug vaikų nutuko ir tapo dar labiau priklausomi nuo išmaniųjų renginių ekranų.

Grįžta ir su palengvėjimu, ir su baime

35-erių vilnietis Antanas Apynis pirmadienio rytą po trijų mėnesių pertraukos į „Vyturio“ pradinę mokyklą atvedė abu savo vaikus. Vyras sako, kad jo vaikams per šį laiką buvo sunku atrasti vietą darbui, susikaupti, labai trūko bendravimo su klasiokais.

„Namie buvo sudėtinga dirbti ir patiems, ir jiems atrasti vietą. Džiugu, kad jie gali grįžti į klases, vėl bendrauti, nes gyvo bendravimo tiek su mokytoja, tiek su bendraamžiais, labai trūko. Šiek tiek palengvėjimas yra, nes tai yra grįžimas prie normalesnės, įprastesnės rutinos, ne vien sėdėjimas namie užsidarius“, – BNS kalbėjo jis. 

Į šią pradinę mokyklą pirmadienį iš viso grįžo didžioji dauguma – per 350 moksleivių. Pasak laikinosios „Vyturio“ mokyklos direktorės Dainos Valackienės, dėl kontaktinio ugdymo ir testavimo kaupinių metodu nesutarė tik viena iš 17-os klasių, jiems ugdymas tęsiamas nuotoliniu būdu, dar keliose taip pat trūksta po kelis moksleivius.

„Baimių visokių yra, ir tarp tėvelių, ir mes nesame ramūs šimtu procentų. Bet sakome: jei bent dalele galime prisidėti prie to, kaip grįžti į tą saugų, normalų gyvenimą, norime prisidėti ir tuo džiaugiamės. Dauguma tėvelių džiaugiasi, nors yra keletas, kurie abejoja priemonių visuma, taip, kurie nenori grįžti, tie nesitestavo. Bet darbas mokytojų ir administracijos atliktas didelis, manau, kad susitvarkėme“, – BNS sakė ji. 

Mokyklos bendruomenė su šeimomis dėl COVID-19 pasitikrino kovo 11-ąją, gautas vienas teigiamas atsakymas moksleivio šeimoje, visi likusieji galėjo grįžti į mokyklą.

Vaikai švenčia „Rugsėjo 1-ąją“

Trečiokus mokanti Rasa Adomavičienė sako su džiaugsmu mokykloje pasitinkanti vaikus, o kai kurie jų ateina netgi su gėlėmis.

„Jie sako: mokytoja, viskas kaip Rugsėjo 1-ąją. Tikrai laukėme, motyvavo grįžti ir tai, kad ir vaikai, ir tėvai labai norėjo. Aš visada sakau, kad vaikų asmenybių savikūra vyksta tik esant gyviems santykiams, turi vaiką pamatyti, pajausti. O matyti tris mėnesius tik vaikų galvas… nes žmonių bendravimas vyksta ne vien telefonu, bet ir matant vaiko akis, kūno kalbą. Tada tu supranti, ko jam trūksta ir gali padėti“, – sakė BNS kalbinta mokytoja.  

R. Adomavičienė tvirtina, jog jai pačiai saugumo prideda ir tai, jau sulaukė pirmosios vakcinos nuo koronaviruso dozės, kai kurie pedagogai jau paskiepyti ir abiem dozėmis, dalis COVID-19 persirgo.

Jai pritaria ir muzikos mokytoja Virginija Gruodienė, sakydama, kad nuo nuotolinio ugdymo pavargo tiek pedagogai ir vaikai, tiek jų tėvai.

„Vertinu tai labai pozityviai, džiaugiuosi, kad tai vyksta. Nes nuotolinėse pamokose visai kitaip galvoji, jau nedainuoji, neritmuoji – mokaisi visai kitus dalykus, lengvesnius, ko šiaip nedarytum normalioje pamokoje. Vaikai tikrai nukenčia, jie nori bendrauti, ypatingai mažieji, nori žaisti, dainuoti, išdykauti“, – sakė ji. 

Ekspertas: atvėrimas padėtų išvengti švietimo krizės

Ugdymas pradinukams atnaujinamas dar dviejose mokyklose, panašių sprendimų artimiausiu metu laukia dar per pusšimtis šalies įstaigų kitose savivaldybėse. Tačiau didžioji dalis moksleivių kol kas toliau mokysis iš namų. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) užsakymu mokslininkai kas ketverius metus atlieka moksleivių gyvensenos ir sveikatos stebėsenos tyrimą. Šį tyrimą Lietuvoje koordinuojantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kastytis Šmigelskas sako, kad jau metus gyvenant su pandemija, Lietuvos Vyriausybės ketinimai atleisti varžtus švietimo sistemai yra teigiamas žingsnis.

Anot jo, tyrimai Izraelyje parodė, kad vėl atidarius mokyklas, bendras užsikrėtimų COVID-19 skaičius išaugo, tačiau nepadaugėjo hospitalizacijų bei mirčių. Todėl, mokslininko nuomone, sistemos atvėrimas laikantis ekspertų rekomendacijų gali padėti išvengti krizės, kurią kai kurios nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, UNICEF, įvardija kaip „katastrofinį poveikį žmonijai“.

„Pasakyta garsiai, bet tas katastrofinis poveikis tikėtinas, jei uždarymas būtų ilgalaikis, dveji-treji metai, ir nuolatinis. Įvairūs tyrėjai, UNICEF ir kitos su vaikais susijusios organizacijos pabrėžia, kad jiems labai svarbu augti socializuojančioje, neuždarytoje aplinkoje, kur gali bendrauti ir su bendraamžiais, ir su vyresnio amžiaus žmonėmis, interaktyviai mokytis (…). Iš duomenų, koks yra poveikis jaunuoliams, plius iš to, koks poveikis atidarant mokyklas, kol kas panašu, kad pakankamai vykdant užsikrėtimų kontrolę tiek mokyklos, tiek ir valstybiniu mastu, tai yra labai svarbi alternatyva“ –  kalbėjo K. Šmigelskas.

Fizinis aktyvumas sumažėjo trečdaliu

Anot jo, išsamių rezultatų, kokią įtaką karantinas turėjo mokiniams, dar reikės palaukti. Tačiau pirmieji, nedidelės apimties bandomieji tyrimai rodo tendencijas, jog moksleivių fizinė būklė ir psichologinė savijauta per pandemijos metus reikšmingai suprastėjo.

„Fizinis aktyvumas, galima sakyti, sumažėjo iki trečdalio: jis nebuvo pakankamai geras ir iki šiol, tik 18-20 procentų būdavo jaunuolių, kurie pakankamai kasdien fiziškai aktyvūs. Dabar tai krito iki maždaug 12 procentų – kai kur daugiau, kai kur mažiau. Su tuo susijusi, kaip rodo ir kolegų vykdyti tarptautiniai tyrimai, didesnė antsvorio ir nutukimo rizika“, – BNS sakė mokslininkas.

Naujausi Higienos instituto duomenys rodo, kad per 2019-2020 mokslo metus moksleivių, turinčių per didelio svorio, dalis išaugo 1,42 proc. punkto ir siekė 23,57 proc. – tai reikšmingiausias pokytis per pastaruosius ketverius metus. Iš viso nuo 2016-ųjų per didelio svorio turinčių moksleivių dalis išaugo 2,31 proc. punkto.

Instituto duomenimis, per ketverius metus reikšmingai prailgėjo pasyvus moksleivių laisvalaikis: vidutiniškai keturias ir daugiau valandų prie ekranų 2020-aisiais praleido 25 proc. 5-9 klasių moksleivių, kai 2016-aisiais tokių buvo 19,4 procento.

Sutriko miegas, psichinė sveikata

K. Šmigelskas pabrėžia, kad dėl nuotolinio ugdymo gerokai išaugęs laikas, kurį moksleiviai praleidžia prie ekranų, turi neigiamos įtakos jų dėmesingumui, psichologinei būsenai: didėja nuovargis, sutrinka miego ritmas, prastėja bendra vaikų psichikos sveikatos būklė.

„Elektroninis gyvenimas, praleidžiamas ilgesnis laikas socialiniuose tinkluose prie kompiuterių, telefonų, lemia ir vėlesnį ėjimą miegoti. To nelabai kompensuoja net ir ta aplinkybė, kad vaikai keliasi gerokai vėliau. Tai – susirūpinimą keliantis dalykas, nes miego kokybė svarbi ir medžiagų apykaitai: nepakankamai miegantys žmonės, net ir su ta pačia mityba, turi didesnę tikimybę gauti antsvorį, nutukimą, užsikrėsti infekcinėmis ligomis, nes netenkama imuniteto dalies“, – tvirtino ekspertas.

Jis atkreipė dėmesį, kad ilgėjantis vaikų prie ekranų praleidžiamas laisvalaikis „labai prisideda prie pasyvaus, sėdimojo gyvenimo būdo, mažina fizinio aktyvumo galimybes“.

„Bendra psichikos sveikatos būklė, nuotaika, pasitenkinimas gyvenimu, laimingumas – šie rodikliai taip pat turi tendenciją būti prastesni dirbant per nuotolį. Taip, yra vaikų, ir ne vienetai, kuriems tai – netgi geresnė forma, bet didesnė dalis sako, kad būklė suprastėjo: iki trečdalio vaikų teigia, kad jiems pasireiškia papildomi psichosomatiniai simptomai“,  – teigė K. Šmigelskas.

Pasak LSMU profesoriaus, preliminarūs kokybinių tyrimų duomenys rodo, kad moksleiviai daug kalba apie nuolatinę įtampą mokantis prie kompiuterio, kelia problemą, jog nebėra anksčiau įprastų pertraukų tarp pamokų, taip pat, jog nebelieka takoskyros tarp mokyklos ir buvimo namuose, pamokų ruošos, juos vargina nesikeičianti namų erdvė. Taip pat apklausose moksleiviai kaip problemą įvardija santykius su bendraamžiais, kad iš esmės lieka tik nuotolinio bendravimo galimybė.

Lietuvoje lapkričio 7-ąją paskelbus antrąjį karantiną, dauguma moksleivių perėjo į nuotolinį ar mišrų mokymąsi, į namus nuo gruodžio vidurio išleisti ir pradinukai. Šiuo metu ugdymas atnaujintas keturiose pradinukų mokyklose, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti planą, kaip į mokyklas grįžti visiems pradinukams.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.