EŽTT nepratęsė laikinųjų apsaugos priemonių penkių afganistaniečių byloje prieš Lietuvą

Фото coe.int/ru

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį priėmė sprendimą nepratęsti laikinųjų apsaugos priemonių penkių afganistaniečių byloje prieš Lietuvą.

EŽTT pranešime spaudai nurodoma, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog minimi Afganistano piliečiai yra Lietuvos teritorijoje ir Vyriausybė „užtikrino Teismą, kad jie nebus išsiųsti iš Lietuvos, kol nebus išnagrinėti jų prieglobsčio prašymai“.

Strasbūro teismo pranešime taip pat nurodoma, kad afganistaniečiai gali iš naujo kreiptis su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei to reikalaus aplinkybės.

Teismas taip pat nusprendė, kad bylos turinys yra konfidencialus, kad aplikantai galėtų išlikti anonimiški.

Rugsėjo pradžioje EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies. Šis sprendimas baigia galioti ketvirtadienį.

EŽTT pranešime teigta, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

Kiek vėliau po sprendimo paskelbimo jie buvo sulaikyti pasienyje. Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia, kad jie atvyko iš Baltarusijos, tad buvo apgręžti atgal. Rugsėjo viduryje pasieniečiai juos sulaikė dar kartą, tačiau šį kartą leido prašyti prieglobsčio.

Lietuva kreipėsi į EŽTT prašydama panaikinti sprendimą dėl laikinųjų priemonių.

VSAT informuoja neturėjusi duomenų apie tai, jog iki sulaikymo rugsėjo 9 dieną afganistaniečiai būtų buvę Lietuvoje.

Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė sako, kad neteisėti migrantai Lietuvoje kurį laiką gyveno sodyboje, kurios šeimininkai ir padėjo migrantams susisiekti su advokate. Anot jos, vėliau afganistaniečiams susitikus su pasieniečiais, jie buvo išstumti į Baltarusiją.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.