G. Nausėda: pasibaigus koronaviruso krizei reikės grįžti prie finansinės disciplinos

Nuotrauka BFL/ Paulius Peleckis

Pasibaigus koronaviruso krizei ir normalizavus ekonominę situaciją, Lietuva turės grįžti prie finansinės disciplinos – ieškoti galimybių atsisakyti dalies mokestinių lengvatų ir užtikrinti efektyvesnį mokesčių surinkimą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

„Aš manau, kad tos priemonės, kurios jau yra įgyvendintos dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio bei vienkartinių išmokų, yra tikra neblogas postūmis ekonomikai, ypač vidaus rinkai. Jeigu situacija 2020 metų pabaigoje normalizuosis, aš manau, kad mes turėtume grįžti prie tos pačios finansinės disciplinos, kurią turėjome  praėjusių metų pabaigoje, kuomet daugelis įstatymų buvo svarstoma būtent per šią prizmę“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Nausėda. 

Jis pabrėžė, kad grįžus prie normalaus ekonomikos ritmo finansų srityje reikės elgtis visiškai kitaip, nei esant pačiame krizės centre.

„Šia prasme mes tikrai nepamiršome tų įstatymų iniciatyvų, kurias teikėme prieš 2020 metų biudžetą ir kurios yra nukreiptos į tam tikrų mokestinių lengvatų mažinimą. Manau, kad mes prie  jų sugrįšime ir jas svarstysime“, – tvirtino G. Nausėda.

Pasak jo, svarstant 2021 metų biudžetą Prezidentūra sieks būti tiek biudžeto išlaidų planavimo srityje, ypatingai įgyvendinant gerovės valstybės principus, tiek ir mokestinėje pusėje.

„Aš esu įsitikinęs, kad neįmanoma pasiekti apčiuopiamų rezultatų, jei tu turi daug mokesčių sistemos skylių ir jei nepuoselėji ambicingų tikslų mokesčių surinkimo srityje. (….) Turbūt niekas nebus laimingas, jeigu mes bandysime gerovės valstybę kurti paprasčiausiu būdu – keliant mokesčius. Taip galima pasiekti didesnio bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą, didelio proto čia nereikia, bet kur kas didesnio proto reikia stengiantis optimaliai užpildyti biudžetą tuo mokesčiu lygiu, kokį mes šiuo metu turime“, – aiškino prezidentas.

Jo teigimu, šių tikslų siekti turėtų padėti Seimui jau pateiktas naujasis Viešųjų pirkimų įstatymo projektas bei netrukus parlamentarus pasieksiantis Korupcijos prevencijos įstatymo projektas. 

„Šitie įstatymai turėtų padėti, kad mūsų biudžeto pripildymas būtų sėkmingesnis, kad mokesčių lengvatų turėtume mažiau, kad nereikėtų gerovės valstybei kurti imtis tokių sprendimų, kurie gali sulėtinti ekonomikos plėtrą, pažeisti mūsų konkurencingumą ir galutiniame rezultate duoti menką rezultatą“, – pabrėžė G. Nausėda. 

Prezidentūra anksčiau skelbė, kad G. Nausėdos siūlymas didinti viešųjų pirkimų  sistemos efektyvumą bei profesionalumą leistų kasmet sutaupyti bent dešimtadalį viešiesiems pirkimams skiriamų lėšų – maždaug 500 mln. eurų.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.