Jaunimui naujienas gaunant per soc. tinklus – perspėjimai dėl radikalėsiančios visuomenės 

Nuotrauka pixabay.com

Lietuvos jaunimui gaunant naujienas per socialinius tinklus, ekspertai sako, jog tai didina grėsmę radikalėti visuomenei, o tai gali kelti pavojų demokratijai.

Grėsmių dėl to įžvelgia ir Kultūros ministerija, tuo tarpu Švietimo ministerija žada stiprinti dėmesį medijų raštingumui.

Šią savaitę paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 15-24 metų amžiaus Lietuvos jaunimą naujienos daugiausiai pasiekia per socialinių tinklų platformas ir tinklaraščius.

Galėdami pasirinkti kelis atsakymų variantus, šį informacijos gavimo būdą nurodė 65 proc. apklaustųjų.

Jaunimas visos ES mastu kaip vieną pagrindinių naujienų šaltinių dažniausiai rinkosi televiziją.

Ekspertų teigimu, nors per socialinius tinklus galima pasiekti ir televiziją, naujienų portalus ir kitą turinį, tendencija, kuomet jaunimas naujienas gauna per socialinius tinklus, kelia grėsmių.

Gyvena uždaruose burbuluose

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas BNS teigė, kad nors per socialinius tinklus pasiekiama kita žiniasklaida, toks informacijos vartojimas skatina užsidaryti „burbuluose“.

„Jie pradeda gauti informaciją, kuri patvirtina pažiūras, įsitikinimus, pomėgius ir negauti informacijos, kuri prieštaringa jų turimiems įsitikinimams“, – sakė mokslininkas.

Anot jo, prie to prisideda medijų taikomi algoritmai, sekantys, kuo asmuo domisi, prie kokių tekstų palieka komentarą ar spusteli mygtuką „patinka“. Tuomet tokio turinio žmogus gauna dar daugiau. 

„Čia grėsmė tame, kad turime labiau fragmentuotą visuomenę, daugiau burbulų, kurie darosi uždaresni ir tuose burbuluose žmonės pradeda radikalėti. Gauna tik vienkryptę, vieno požiūrio, vienos ideologijos informaciją, turinį, paskui ilgainiui prasideda radikalizavimo procesas“, – sakė A. Šuminas. 

Anot jo, tokių burbulų daugėjant, ilgainiui „tai veda prie visuomenės fragmentacijos“, o tuomet dažniau girdima, jog visuomenė nelabai geba susikalbėti.

„Grįžkime prie tradicinės žiniasklaidos – laikraščio. Net jei jums neįdomi politika, ekonomika, verčiant puslapius perskaitot antraštes, politikos, ekonomikos, užsienio naujienų, bent jau kažkas pasimato, o socialinėse medijose gali atsiriboti nuo to turinio. Socialinės medijos veda prie visuomenės bukinimo, akiračio siaurėjimo“, – kalbėjo docentas.

Mokslininko teigimu, šios tendencijos keičia ir žiniasklaidos rinką, politinę komunikaciją.

Grėsmė demokratijai

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojos Auksės Balčytienės, tendencija rodo, kad tradicinės žiniasklaidos vaidmuo silpna, o tai kelia pavojų demokratijai.

Be to, žmones per socialinius tinklus pasiekia atsitiktinė, kasdienė informacija, o ne pagal svarbą atrenkamos kokybiškos naujienos.

„Čia į žmogų žiūriu ne kaip į pilietį, o kaip vartotoją, kur pasaulis sukasi aplink jo narcistinių interesų ratą. Čia labai pavojinga. Ši tendencija rodo, kad gyvename atomizuotų žmonių bendruomenėje. Tendencija labai aiški – šios bendruomenės žmonės susidomėję savo pasauliu, interesais, savo nuomone, kurią labai vertina, nebūtinai ji pagrįsta, įdomi, bet jaučiasi, kad gali dalintis“, – teigė VDU dėstytoja. 

„Matau demokratijai aiškų ir realų pavojų, kad žiniasklaidos ir žurnalistikos vaidmuo menksta. Žiniasklaida turėtų labai pakelti profesinę kartelę, nenuslysti į tuos masalus. Kvietimas būtų daug ambicingiau, daug rimčiau pasižiūrėti ir į savo darbą, kokius turime informacijos vartotojus“, – teigė ji. 

A. Balčytienė pasakojo apie panašia tematika VDU gegužę atliktą pilotinę studiją, kurioje apklausti 333 respondentai. 

„Savo tyrime pamatėme, kad labai gerai žmonės įsivertina save, jog gali atpažinti dezinformaciją, o paklausus, ar yra pasidalinę klaidinančia informacija daugiau nei 30 proc atsakė, kad taip“, – nurodė akademikė.

Jos teigimu, apklausos dalyviai taip pat išskyrė žurnalistiką kaip svarbią demokratijai, nurodė, kad pasitiki visuomeniniu transliuotoju. Tai atsispindi ir „Eurobarometro“ apklausoje.

„Sako, kad pasitiki, bet nesinaudoja, neseka, nesigilina sąmoningai. Sąmoningai negyvena žurnalistinėje informacijoje. Pavojaus, grėsmės atveju, žinau kur kreiptis, bet kasdienybėje gyvenu savo pasaulyje. Man tai labai nepilietiška pozicija“, – sakė dėstytoja.

Anot jos, vartotojai, ypatingai jauni žmonės, dažnai patys nesuvokia realių grėsmių ir klaidinančios informacijos masto socialiniuose tinkluose, tokios tendencijos matomos ir užsienyje.

Tyrimas nenustebino

Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas BNS sakė, jog „Eurobarometro” tyrimo duomenys nenustebino.

Panašias išvadas pernai atskleidė nacionalinis reprezentatyvus tyrimas, kuris atliekamas nuo 2017 metų kas trejus metus Kultūros ministerijos užsakymu. Juo vertinamas visuomenės, ne tik jaunimo, medijų raštingumo lygis ir jo pokytis. 

„Šiame tyrime, kiek tai siejasi su Eurobarometro duomenimis, pastebėta, kad visuomenės akyse socialinių tinklų, kaip galimo informacijos šaltinio, svarba beveik susilygino su naujienų portalų. Palyginus 2017 m. ir 2021 m. duomenis matyti, kad socialinių tinklų, kaip informacijos šaltinių, svarba pastaraisiais metais, į kurį patenka ir pandemijos laikotarpis, išaugo ir beveik prilygo internetinės žiniasklaidos (naujienų portalų) svarbai, kuri tuo metu mažėjo“, – teigė D. Velkas. 

Anot jo, priežasčių, kodėl taip yra, minėtas tyrimas neanalizuoja, tačiau jis rodo padidėjusį visuomenės kritiškumą žiniasklaidai. 

„Be abejo, pavojinga apie pasaulio įvykius spręsti tik iš savo paskyros socialiniame tinkle, kuriame dažnai pradingsta žinios skleidėjo ir šaltinio autentiškumas, paskelbimo laikas ir kiti žinių sklaidai svarbūs elementai. Bendrai – pavojinga turėti tik vieną informacijos šaltinį ir jo netikrinti“, – sakė D. Velkas. 

Jo teigimu, pavojų gali būti daugiau ir įvairių – greitas vartojimas ir didelis jos srautas mažina galimybes kritiškai vertinti informaciją, sekina budrumą, didina abejingumą. 

„Neigiamas efektas gali būti ir tas, kad šiandien gali būti pakitęs pats jaunimo suvokimas apie tai, kas yra žinios“, – teigė vadovas. 

Plės medijų raštingumo programą

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūnas Skaudžius pabrėžia, jog medijų kanalai patys savaime nebūtinai yra geri ar blogi. 

„Nepriklausomai nuo to, ar tai yra socialiniai tinklai, ar naujienų portalai bei televizija, visuose juose galima rasti įvairios, taip pat ir pramoginės, informacijos, skirtingų nuomonių. Svarbiau, ar šiais kanalais mokama naudotis, t. y. ar jų auditorija (šiuo atveju – jaunuoliai) turi pakankamus medijų raštingumo, kritinio mąstymo gebėjimus“, – sakė viceministras. 

Anot jo, pasitelkiant šiuos gebėjimus, savarankiškai įvertinti informaciją ir identifikuoti patikimas naujienas galima bet kokioje platformoje.

R. Skaudžiaus teigimu, įvertinus tyrimo duomenis, nebūtinai galima daryti išvadą, jog Lietuvos jaunimas, net jei naujienas daugiausiai sužino iš socialinių tinklų, šią medijų rūšį laiko patikimiausiu šaltiniu. 

„Pabrėžiama, kad socialiniais tinklais ir nuomonės lyderiais šalies gyventojai, neišskiriant jaunimo, pasitiki mažiausiai“, – teigė R. Skaudžius. 

Viceministras taip pat pabrėžė, kad Rusijai pradėjus invaziją prieš Ukrainą Lietuvos gyventojų naujienų stebėjimo įpročiai keičiasi, vis dažniau atkreipiamas visuomenės dėmesys į slypinčius dezinformacijos pavojus. 

„Tad Lietuvos jaunuoliai, palyginus su bendraamžiais ES, nebūtinai mažiau susipažinę su galimomis neigiamomis naujienų soc. tinkluose stebėjimo pasekmėmis“, – sakė jis.

Anot ministerijos, jos tikslas, ypač šiuo permainingu laikotarpiu, yra paskatinti kokybišką medijų raštingumo mokymąsi šalies mokyklose.

 Medijų raštingumo programa Lietuvoje įgyvendinama jau nuo 2014 metų. Ji integruota į pilietiškumo pagrindų programą, o pastaroji yra privaloma visiems 9 ir 10 klasių mokiniams. 

„Jau nuo 2023 metų, atnaujinus visas mokyklose dėstomas bendrojo ugdymo programas, medijų raštingumo bus mokoma kone visuose dalykuose. Tad su šia sritimi plačiau susipažins ir savo kritinio mąstymo gebėjimus ugdys ne tik mokiniai, bet ir praktiškai visų dalykų mokytojai“, – sakė viceministras. 

*Использование информации информационного агентства BNS в средствах массовой информации и на сайтах без письменного согласия UAB «BNS» запрещено

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.