Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis lems visos Europos ateitį, taip pat apspręs, kas laukia pačios Rusijos, sako Vilniuje susirinkę steigiamosios Tarptautinio Rusijos ekspertų tinklo konferencijos dalyviai.
„Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik apspręs Ukrainos ateitį, ir ne tik Europos saugumo ateitį. Tai naujas globalus konfliktas tarp demokratijų ir autoritarinių jėgų, ir Ukraina yra mūšio už laisvę ir demokratiją priekinėse linijose. Šio karo rezultatas turės didelę įtaką tarptautinės santvarkos ateičiai“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė vienas konferencijos dalyvių, vokiško Liberalaus modernumo centro vadovas Ralfas Fucksas (Ralfas Fiuksas).
Jis teigė, kad karo baigtis parodys ir tai, ar Rusija gebės išsivystyti į demokratinę valstybę. Dėl to tarptautiniai ekspertai turi skirtingas nuomones, tačiau sutariama dėl vieno, kad bet kokiems pokyčiams Rusijoje būtina Ukrainos pergalė.
„Daug kas bus nulemta šito karo, tai pat ir Rusijos ateitis. Ar Rusija gali atsikratyti jos imperinių demonų, ar ji gali išsivystyti į modernią demokratinę visuomenę ir valstybę, nuomonės dėl to skiriasi, bet yra viena bendra pozicija – kad Rusija turi pralaimėti karą Ukrainoje. Jei yra nors menkiausia galimybė demokratiniams pokyčiams Rusijoje, čia yra esmė, todėl mes turime susitelkti ir padėti Ukrainai laimėti karą, paremti ją ginklais, taip pat finansiškai ir politiškai“, – kalbėjo R. Fucksas.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas teigė, kad pastarieji Rusijos smūgiai prieš energetinės infrastruktūros objektus yra bandymas sunaikinti ne tik Ukrainos valstybę, bet iš principo pakirsti pagrindus ukrainiečių tautai išgyventi.
„Tai bandymas atimti iš mūsų bet kokį pagrindą mūsų egzistavimui ir dėl to yra svarbu turėti diskusijas be politiškai korektiškų mantrų, kaip mes turime elgtis su Rusija, kuri dabar yra grėsmė ir Ukrainai, ir visai taisyklėmis paremtai tvarkai bei vertybėms“, – sakė P. Klimkinas.
Europarlamentaras iš Vokietijos Sergey’us Lagodinsky’is (Sergėjus Lagodinskis) teigė, kad pasaulio ateities santykiai su Rusija bus sprendžiami karo nusikaltimų ir agresijos prieš Ukrainą fone.
„Rusijos klausimas šiandien yra Ukrainos klausimas ir tai reiškia, kad viskas, ką mes kalbėsime ir aptarsime apie santykių su Rusija ateitį, mes diskutuosime per nusikaltimų ir agresijos prieš Ukrainą prizmę. Bet kokie ateities klausimai dėl santykių su Rusija, kokia forma bevyktų, bus nuspręsti šio karo pabaigos“, – sakė S. Lagodinsky’is.
Anot europarlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, Rusijos karo prieš Ukrainą baigtis turės panašią įtaką Europai kaip Berlyno sienos griūtis prieš daugiau kaip 30 metų.
„Esame liudininkai milžiniškų istorinių pokyčių, kuriuos aš drįsčiau sulyginti su tuo, kas vyko Europos kontinente 1989–1990 metais. Tas laikotarpis labai dažnai prisimenamas kaip Berlyno sienos griūtis, aš matau visus požymius, kad būsime liudininkai ir dalyviai to proceso, kai pradės griūti Kremliaus autoritarinio agresyvaus teroristinio kleptokratinio režimo sienos“, – kalbėjo A. Kubilius.
„Ukraina šitą karą tikrai nugalės su Vakarų pagalba, ir tai bus pagrindinė priežastis, kodėl Europos kontinente vyks tokie reikšmingi pokyčiai. Ukraina per šį dešimtmetį taps Europos Sąjungos nare, aš tikiuosi, ir NATO nare, ir tikiuosi, kad Vakarai padės Ukrainai tapti sėkminga valstybe. Šio dešimtmečio laikotarpiu Rusija arba taps kitokia pozityviąja prasme, arba kils klausimas aplamai apie Rusijos likimą“, – pažymėjo europarlamentaras.
Pirmadienį Vilniuje Seimo rūmuose vyksta steigiamoji tarptautinio Rusijos ekspertų tinklo konferencija, surengta Užsienio reikalų komiteto ir Liberalaus modernumo centro Vokietijoje.
Kaip nurodo organizatoriai, jos tikslas yra prisidėti prie Europos ir transatlantinės strategijos prieš Rusiją atnaujinimo, padėti politikos formuotojams agresijos prieš Ukrainą fone pertvarkyti Europos Rytų politiką, sustiprinti Europos saugumą.
Konferencijoje gyvai ir nuotoliniu būdu dalyvauja politikai bei diplomatijos ekspertai iš įvairių pasaulio šalių: buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras P. Klimkinas, Lietuvos užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorius Slavomiras Debskis, platformos „Re:Russia. Expertise, Analysis and Policy Network“ direktorius Kirilas Rogovas, Atviros visuomenės fondo vykdomoji direktorė Daniela Schwarzer (Daniela Švarcer), JAV sankcijų Rusijai kūrėjas Danielis Friedas (Danielis Frydas), kt.
*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama