Sostinės savivaldybė patvirtino brandžių medžių tvarkymo rekomendacijas

Nuotrauka BNS/ Edgaras Anisimenko

Vilniuje darbus vykdančios statybos įmonės nuo šiol turės turės atsižvelgti į savivaldybės patvirtintas brandžių ir senų medžių tvarkymo rekomendacijas.

Jos, kaip rašoma trečiadienio Vilniaus miesto savivaldybės pranešime, parengtos siekiant labiau puoselėti sostinės augmeniją, kuri neretai nukenčia dėl įvairiausių rangos darbų.

„Medžius prižiūrėti galės tik profesionalūs ir kvalifikuoti arboristai. Tai reiškia, kad valdytojas turi reikalauti iš darbų vykdytojų, kad jie turėtų tokį specialistą ir tam numatytų atitinkamas lėšas“, – Vilniaus miesto savivaldybės pranešime cituojamas arboristas Renaldas Žilinskas.

Valdytojas turės surinkti reikšmingą informaciją apie medžio ekosistemą ir aplinką. Tai apima ir jame gyvenančių gyvūnų, paukščių, vabzdžių ir kitų rūšių ištyrimą, dirvožemio, kuriame jis auga, analizę. Taip pat svarbu žinoti ir vyraujančių vėjų stiprumą bei kryptis, artimiausiu metu apylinkėse planuojamus kasimo, griovimo, statybos ar panašius darbus.

Pasak R. Žilinsko, prižiūrėdami vertingus medžius, kurie dėl audrų nulaužtų šakų, netinkamo genėjimo ar mechaninių pažeidimų prarado jiems būdingos lajos formą ar struktūrą, rangovai turės taikyti atkuriamojo genėjimo metodą. Jei to nepakaks, šis būdas turės būti taikomas kartu su lajos priežiūros, prašviesinimo ar lajos mažinimo (redukciniu) genėjimu.  

„Svarbu paminėti ir tai, kad drevės bei kitos ertmės, kurios seniau buvo pripildytos betono, užmūrytos ar kitaip uždengtos, turės būti atidengtos, o jose nebegalės likti pripildytų medžiagų. Tai itin reikšminga, nes medžio drevė privalo vėdintis, džiūti kaip natūraliomis sąlygomis“, – apie rekomendacijose numatytus principus teigė specialistas.

Po to statybos darbų įmonės turės pasirūpinti ir augaviete bei įrengti atitinkamas apsaugos priemones.

„Optimali ir privaloma medžio aplinkos apsaugos zona turėtų būti sulig lajos projekcijos linija. Neretai žalą medžio senolio šaknynui padaro sunkioji technika, trinkelėmis užklotas polajis, pernelyg arti medžio kamieno vaikštantys žmonės ar net druskos. Kai medžio senolio polajis suplūkiamas – uždaromas vandens ir deguonies patekimas prie šaknyno. Todėl jį reikėtų supurenti oro kastuvu ar giluminiu aeravimo aparatu (orapūte), o tuomet užkloti medienos mulču“, – aiškino R. Žilinskas.

Anot jo, jeigu dirvožemis yra smarkiai suslėgtas, o purenimas ir  mulčiavimas negalimas, rekomenduojama polajyje įrengti maitinimo ir vėdinimo šulinėlius.

Paskutinis medžio priežiūros etapas apims būklės stebėseną ir sistemų kontrolę. Norint apsaugoti šakas nuo išlūžimo ar išvirtimo, jas neretai tenka sutvirtinti specialiais lynais ir atramomis, kurias privalu reguliariai stebėti, o susidėvėjusias – keisti. 

Įtvirtinus šias rekomendacijas, kuriomis turės vadovautis valdytojas ir statybos įmonės, senolių ir brandžių medžių priežiūra taps kokybiškesnė, mažės nesusipratimų, kurių pasitaikydavo mieste vykdant darbus, teigiama pranešime. 

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.