Vilnius nukeltas Žaliojo tilto skulptūras perduoda Lietuvos nacionaliniam muziejui

Prieš šešerius metus nukeltas sostinės Žaliojo tilto skulptūras Vilniaus miesto savivaldybė trečiadienį pranešė perduodanti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Pasak savivaldybės, jai svarstant tolesnį skulptūrų likimą, Lietuvos nacionalinis muziejus išreiškė norą priimti skulptūras.

Vėliau savivaldybė patikslino, kad perdavimas įvyks atlikus teisės aktuose numatytas procedūras. Su muziejumi pasirašytas aktas, kuriuo šis išreiškė valią priimti skulptūras, o savivaldybė – jas perduoti.

Kurį laiką muziejaus prašymu jos dar bus saugomos „Grindos“ aikštelėje, kol bus gautas finansavimas jas restauruoti.

Tilto skulptūros 2015 vasarą skulptūros nukeltos dėl avarinės būklės. 

Keturios skulptūrų grupės, kurių kiekviena sveria nuo trijų iki penki tonų, pastaruosius šešerius metus saugotos savivaldybės įmonės „Grinda“ aikštelėje. 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas skulptūrų ant Žaliojo tilto būklės įvertinimas parodė, kad atskiros skulptūrų dalys yra nestabilios, jų būklė kritinė. Sutikimą nukelti keturias skulptūrų grupes, kurioms jau per 60 metų, Vilniaus savivaldybei suteikė Kultūros paveldo departamentas.

Savivaldybė taip pat primena, kad skulptūrų grupėms „Pramonė ir statyba“, „Žemės ūkis“, „Taikos sargyboje“, „Mokslo jaunimas“ nėra taikoma teisinė apsauga – tai patvirtino pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 metų kovą priimtas sprendimas.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius anksčiau kelis kartus siūlė perduoti skulptūras valstybei, tačiau nesulaukė palaikymo. Jas svarstyta perduoti Lietuvos dailės muziejui.

Skulptūrų nukėlimas prieš šešerius metus sulaukė prieštaringų vertinimų. Nukėlimo oponentai teigė, kad skulptūros buvo neatskiriama tilto dalis bei kaltino valdžią politikavimu ir istorinių sąskaitų suvedinėjimu.

Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios sovietų kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais. Jų nukėlimą palaikiusieji teigė, kad skulptūros yra sovietinės propagandos dalis ir žeidė žmones, kovojusius už Lietuvos išsivadavimą iš sovietų okupacijos.

• 

• 

•