Vyriausybės komisija pritarė mažesniems elektros pralaidumams iš Baltarusijos į Lietuvą

правительство
Фото lrv.lt

Vyriausybės komisija pritarė bendrovės „Litgrid“ parengtam planui sumažinti maksimalų elektros perdavimo pralaidumą iš Baltarusijos į Lietuvą. Tai reiškia, kad kol bus pasiektas naujas trišalis Baltijos šalių susitarimas, Lietuva vadovausis savo prekybos elektra su trečiosiomis šalimis taisyklėmis. 

Taip ketvirtadienį nusprendė premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija, apsvarsčiusi siūlymus, kaip užkirsti kelią į šalies rinką patekti baltarusiškai elektrai. 

„Baltarusijos atominė elektrinė jau veikia komerciniu režimu, ir Lietuva, siekdama stabdyti jos plėtrą bei apsisaugoti nuo tolesnio jos finansavimo Lietuvos vartotojų pinigais, privalo pradėti taikyti priemones, nelaukdama, kol bus pasiektas trišalis sutarimas“, – pranešime sakė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, jog naujos taisyklės užkirs kelią prekiauti baltarusiška elektra Lietuvoje, tačiau šalis galės  ir toliau prekiauti elektra su Rusija ir Kaliningrado sritimi.

„Naujomis taisyklės siekiame užtikrinti, jog Lietuvai priklausanti bendros elektros sistemos infrastruktūra pirmiausiai tarnautų teisėtiems Lietuvos interesams bei atitiktų strateginius mūsų šalies energetikos tikslus“, – pranešime sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Dabar planą turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jei VERT pritars, nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.

Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą. 

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.

Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.

Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai  sumažės.

Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.

Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus. 

Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas). 

Vyriausybinė komisija taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir toliau turi siekti sutarimo su Latvija ir Estija dėl bendrų taisyklių, kaip prekiauti elektra iš trečiųjų šalių.

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.