„Žalvario“ vadovas: gaisre apdegė ir dalis pavojingų atliekų, jos išvežamos

Фото BNS/ Эрикаса Овчаренко

Kauno įmonės „Žalvaris“ teritorijoje kilęs gaisras apėmė ir dalį pavojingų atliekų, apdegusios atliekos yra išvežamos į bendrovę „Toksika“, sako įmonės vadovas Vitoldas Sapožnikovas. 

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje antradienį jis taip pat pažadėjo, jog įmonė teritoriją po gaisro sutvarkys per dvi dienas.

Aplinkosaugininkai tvirtina, kad oro tarša normos neviršijo, bet gaisro gesinimui naudotas vanduo pateko į Kauno paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą.

Ugnis persimetė į gretimą sandėlį

Pasak V. Sapožnikovo, visa Kauno padalinio teritorija užima 25 tūkst. kv. metrų, išdegęs plotas, t.y. du sandėliai, užima atitinkamai 2,6 ir 1,2 tūkst. kv. metrų. Įmonės vadovo teigimu, sandėliai buvo su atskirais įėjimais, bet turėjo bendrą sieną. Pavojingų atliekų sandėlyje buvo dažai, lakas ir kitos medžiagos, dalis jų, pasak įmonės vadovo, šiuo metu sandėliuojamos įmonės teritorijoje, po atviru dangumi, tačiau specialiose talpose.

„Užsidegė nepavojingų atliekų sandėlis, ugnis, vėjas buvo į pavojingų atliekų sandėlio pusę ir užsidegė šalia per sieną esantis sandėlis pavojingų. Nėra taip, kad atliekos išdegusios iki nulio – yra nemaži kiekiai, kuriuos turime išvalyti nuėmę stogą, nes betoninės konstrukcijos pavojingos, atskirsime betoną – griovimo atliekas nuo sandėliuotų atliekų“, – pasakojo įmonės direktorius.

Jis kol kas teigė negalintis pasakyti, koks pavojingų atliekų kiekis sudegė ar apdegė. Žala gamtai dar bus skaičiuojama kartu su Aplinkos apsaugos departamentu, įmonė, anot vadovo, buvo apsidraudusi. 

Anot V. Sapožnikovo, į bendrovę „Toksika“ išvežta ir 84 tonos susmilkusių pavojingų atliekų iš gretimo pavojingų atliekų sandėlio, į kurį taip pat buvo persimetęs gaisras.

„Antro sandėlio tvarkymas buvo apsunkintas apdegusių, pavojingai kabančių betoninių konstrukcijų. Tokias betonines konstrukcijas tvarkyti tik viena įmonė turi įrengimą, kuris važiuoti Lietuvos keliais turi gauti atskirą leidimą“, – pasakojo direktorius.

„Jį gavome operatyviai iš Kelių direkcijos pirmadienį ryte, pirmadienio popietę jis padėjo griauti. Dabar yra atlaisvinta galimybė patekti saugiai, be grėsmės gyvybei, į 30 proc. sandėlio“, – tvirtino jis.

 Anot bendrovės vadovo V. Sapožnikovo, pirmadienį jau sutvarkyta gaisro neapimta teritorija.

Žada sutvarkyti per dvi dienas

„Baigiame sutvarkyti nepavojingų atliekų sandėlio išdegusią teritoriją, liko išvežti atliekas, sušluoti, ir tvarkymas bus baigtos. Maksimum dvi dienos“, – sakė „Žalvario“ direktorius.

Gaisras įsiplieskė ketvirtadienį „Žalvaris“ nepavojingųjų atliekų sandėlyje, kuriame buvo išrūšiuojamos, supresuojamos ir saugomos popieriaus bei plastiko atliekos. 

Ugnis visiškai sunaikino 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto sandėlį, kuriame sudegė apie 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Bendrovės teigimu, šios atliekos antrinių žaliavų rinkoje gali būti vertos apie 160 tūkst. eurų.

„Iki savaitgalio teritorija bus švariai iššluota, išvalyta, ir, pasiruošus tolimesniam normaliam gyvenimu, pasitarus su „Kauno vandenimis“, bus galima paleisti ir lietaus nuotekas, nes nebeliks jokios grėsmės, nebeliks pelenų tose vietose“, – kalbėjo įmonės direktorius.

V. Sapožnikovas tikino, kad dalis atliekų degusiuose sandėliuose yra išsilydžiusios ar aprūkusios, bet atpažįstamos, tad jas galima prieš išvežant išrūšiuoti. Anot jo, teritorijoje nuolat matuojama tarša, ji neviršija normų.

PAGD: kritinių pažeidimų nebuvo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, paskirtas gaisravietės operacijų centro vadovu, sakė, kad įmonę departamentas tikrina kasmet, paskutinį kartą – pernai spalį, tuomet „buvo nustatyti tam tikri trūkumai ir taikytos administracinio poveikio priemonės“.

Pasak jo, departamentas nuolat tikslina ir Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, jas griežtina. 

„Objektas, mūsų žiniomis, ankstesnius trūkumus šalino (…). Paskutiniame patikrinime nustatyta, kad mes įvertiname objekto pažangą kito patikrinimo metu. Šių metų spalį numatytas naujasis šių metų patikrinimas. Norime pasakyti, kad šių patikrinimų metu nenustatėme kritiškai pavojingų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti tiesiogiai gaisras“, – kalbėjo pareigūnas.

Pasak jo, gaisro priežastis pareigūnai dar aiškinasi.

„Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys (…). Kai tik bus išvados, jei prokuratūra leis, jos, tikėtina, bus ir paviešintos“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.

Jis pabrėžė, kad ugniagesiai profesionaliai atliko darbą ir ketvirtadienį kilusį gaisrą pavyko likviduoti penktadienį, apie 14 valandą. 

„Jei būtų uždelsimas ar mūsų neprofesionalumas, tai tikrai gaisras galėjo išplisti į dar didesnį plotą, pasekmės būtų dar didesnės“, – tvirtino G. Sakalinskas.

Aplinkosaugininkai pastebi trūkumų

Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas tvirtino, kad įmonė bendradarbiauja su pareigūnais, taip pat ir šalinant pavojingas sudegusias ar nesudegusias atliekas.

Departamento direktorius sakė dar negalintis detalizuoti trūkumų, nes tyrimo nebaigė tiek jo įstaigos pareigūnai, tiek prokuratūra.

„Tai, ką direktorius sako, kad gaisras prasidėjo nepavojingų atliekų vietoje ir persimetė į pavojingų atliekų vietą, tai tikriausiai tiesa. Bet pavojingas atliekas stebėjome ir kitose vietose teritorijoje, tai reiškia, mes tikrai turėsime pastabų platesnių dėl reikalavimų laikymosi“, – kalbėjo jis.

G. Kadziausko teigimu, įmonė šiemet buvo kartą tikrinta, pažeidimų nenustatyta. Visgi jie nustatyti pernai gruodį – tuomet konstatuota, kad laikoma daugiau atliekų, nei nustatyta leidime, įmonei skirta bauda ir ji įpareigota sumažinti atliekų kiekį.

„Šie reikalavimai buvo įgyvendinti, šiuo metu neturime įmonei neįgyvendintų privalomųjų nurodymų, tai reiškia, kad įmonė po visų mūsų patikrinimų yra susitvarkiusi, kiek mūsų inspektoriai yra nustatę“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos departamento direktorius. 

Pasak jo, dokumentuose pažeidimų dėl atliekų kiekių nenustatyta, tačiau kiek iš tiesų atliekų buvo aikštelėje, dar vertinama. Neatmetama, kad jų buvo daugiau dėl tam tikrų leidžiamų vėlavimų gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje GPAIS atliekas eksportuojant.

V. Sapožnikovas sako, kad atliekų kiekiai neviršyti, nes vien praėjusią savaitę, prieš pat gaisrą, į Lenkiją išvežti du sunkvežimiai atliekų – to nespėta įregistruoti GPAIS.

Įmonės vadovo teigimu, preliminari gaisro žala įmonei siekia apie 100 tūkst. eurų.

Vanduo pateko į miesto nuotekas

Tuo metu Aplinkos apsaugos agentūros atstovai tikina, kad gaisro metu buvo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, bet tiek ji, tiek lakieji organiniai junginiai leistinų normų neviršijo. Pareigūnai dar aiškinasi, kokios specifinės medžiagos išsiskyrė per gaisrą.

„Reikšmingos grėsmės visuomenės sveikatai (…) nepastebėta, tačiau, aišku, vertinant tai, kad tai yra gaisras, kad išsiskiria pavojingos medžiagos, buvo rekomenduota gyventojams likti namuose, vengti atidarytų langų“ , – sakė agentūros vadovė Milda Račienė.

Nuotekų tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti kitą savaitę. Ar buvo užterštas aplinkinių teritorijų gruntas, specialistai žada atsakyti maždaug per dvi savaites.

„Kauno vandenų“ atstovai sako, kad gesinant gaisrą įmonė buvo įpareigota blokuoti vandens patekimą į bendrą miesto nuotekų sistemą, o patys „Kauno vandenys“ savo pusėje nuotekų patekimo sistemas iš įmonės uždarė kitos dienos rytą.

G. Sakalinskas tvirtino, kad ugniagesių naudotas vanduo pateko į miesto paviršinių nuotekų tinklą.

„Pačios įmonės paviršinių nuotekų surinkimo sistema gaisro metu buvo visiškai persipildžiusi ir iš ten buvo pilnas patekimas į miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Čia, tikriausiai, yra vienas tų tikrai apčiuopiamos žalos šaltinių, nes buvo gesinama vandeniu“, – patvirtino Aplinkos apsaugos departamento vadovas.

Ugniagesių duomenimis, gesinimui panaudota mažiausiai 1,3 tūkst. kubinių metrų vandens, dalis jo pateko į bendrovės valymo įrenginius. Dalis vandens, anot pareigūnų, su paviršinėmis nuotekomis galėjo patekti į gretimą Amalės upelį, vėliau – į Kauno marias ir į Nemuną.

„Žalvario“ atstovai sako, kad didelis kiekis vandens liko teritorijoje, susiformavo balos – jos buvo išsiurbtos, o gruntas nukastas.

Visus gaisro padarytus nuostolius bendrovė dar vertina. Gaisro priežastį ir poveikio aplinkai mastą turėtų nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

„Žalvariui“ priklauso 10 atliekų surinkimo ir tvarkymo padalinių šalyje, bendrovėje dirba 150 darbuotojų.

*Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB «BNS» sutikimo draudžiama

Добавить комментарий

Ваш адрес email не будет опубликован.